Kiekvienas miestelis, kad ir koks mažas jis bebūtų, turi savo keistuolį. Miestelyje Kvil gyveno Laimingasis šuniukas.
Jo šeimininkai - visi žmonės, o tai yra Niekas..
Jo namai - visas miestelis, o tai yra Visur..
Šunelis valgė pas Nieką, miegojo Visur. Ir.. visi jį mylėjo, nes Laimingasis buvo draugiškas, meilus. Netrukus žmonės net ėmė šnekėti, o anksčiau ar vėliau taip nutinka, kad tuos žmones, pas kuriuos šuniukas užsibūna ilgiau, apsilanko netikėta laimė, sėkmė...
Tada ir prasidėjo tikrosios varžybos, Laimingasis šuniukas nebežinojo kur dėtis nuo valgių įvairovės, guolių minkštumo, dirbtinio žmonių meilumo. Atsirado ir "rėmėjų", kurie ant antkaklio išsiuvinėjo savo prekinius ženklus, kažkas net pakabino skambalėlį...
Žmonės nebesidžiaugė pačiu šuneliu, jie aklai laukė sėkmės.
