poezija...

X
mano kojos
po anklode šilta.
Rankos -
šaltyje žiemos.
Akys žvelgia
į žvaigždėtą dangų,
kurį tuojau
lūpomis palies.
Ranką tiesiu aukštyn
kita už žemės dar laikaus.
Perjungiu TV kanalą.

XX

Žuvų žvynai -

Žmonių šarvai.

Lietaus lašai -

Žmogaus ginklai.

Pabaiga -

jau gal rytoj.

XXX

Akys už/tarp lašų

žiūrėjo pro stiklą,

o gal akys už/tarp stiklų

žiūrėjo pro lašus.

Lašas vyno, lašas kraujo

Pavertė stiklą vitražu.

Tai matė tik akys.

O kur jos - nesvarbu.

J.D.

Laimingojo šuniuko idėja. 1 dalis

Kiekvienas miestelis, kad ir koks mažas jis bebūtų, turi savo keistuolį. Miestelyje Kvil gyveno Laimingasis šuniukas.

Jo šeimininkai - visi žmonės, o tai yra Niekas..

Jo namai - visas miestelis, o tai yra Visur..

Šunelis valgė pas Nieką, miegojo Visur. Ir.. visi jį mylėjo, nes Laimingasis buvo draugiškas, meilus. Netrukus žmonės net ėmė šnekėti, o anksčiau ar vėliau taip nutinka, kad tuos žmones, pas kuriuos šuniukas užsibūna ilgiau, apsilanko netikėta laimė, sėkmė...

Tada ir prasidėjo tikrosios varžybos, Laimingasis šuniukas nebežinojo kur dėtis nuo valgių įvairovės, guolių minkštumo, dirbtinio žmonių meilumo. Atsirado ir "rėmėjų", kurie ant antkaklio išsiuvinėjo savo prekinius ženklus, kažkas net pakabino skambalėlį...

Žmonės nebesidžiaugė pačiu šuneliu, jie aklai laukė sėkmės.

8 €

8 € ant zemes, lifte. Leiskis zemyn i pirma auksta.